išduobti — išduõbti vksm. Ìšduobtas fòtelis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
duobti — 1 duõbti, ia, ė tr. K, duobti K; R 1. caus. dubti 1: Ką čia duobì minkštimą, nori per nagus gauti Mrj. ║ kasti, rausti: Šuva duobia – kas nors mirs (priet.) Trgn. 2. skobti, skaptuoti: Žmogus, medį akmeniu beduobdamas, pastebėjo, jog medis… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdobti — 2 išdobti; R44 žr. 1 išduobti: 1. Išdobėm duobę Trk. Išdobta (iškasta) velėna prižėlė Grž. | refl.: Išsidobs užuolaida, kai ją atitrauksi Rm. 2. Žyniautojas savo rankoje išdobtą moliūgą, pilną mažų akmenaičių, laiko Ns1857,71. dobti; išdobti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdubinti — išdùbinti tr. K; R208 padaryti įdubimą, išduobti: Išdùbink medį, bus lovys J. Dykžmonys išdubina savo valtes I. Juk ir lytaus lašeliai akminius išdubina! TP1881,46. | refl. K. dubinti; įdubinti; išdubinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdubėti — 1. tr. išmušti duobę, išduobti: Pernai beveždami medžius kai išdubėjo kely duobes, tai ir dabar, kai palyja, negalima išvažiuot Mlt. Pardien stovėdamas kumelys išdūbėjo kojom didžiausią duobę Trgn. 2. intr. praleisti kurį laiką sunkiai dirbant,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išduobimas — išduobìmas sm. (2) → 1 išduobti: 1. Menkas čia tavo išduobìmas – nesilaikys vanduo Rdm. Vaikai, klius jum už doklo išduobìmą (dugno išmynimą) Rm. 2. Išduobimui vartojamas specialus įrenginys rš. duobimas; išduobimas … Dictionary of the Lithuanian Language
iškapoti — tr. 1. iškirsti: Tėvas gaidžius iškapojo, ant veselijos gatavojo LTR. Užvajavojo Rygos miestelį ir iškapojo didį vaiskelį StnD24. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv. ║ išskinti: Reikės pavasarį iškapoti čia visus… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlamenti — 1. tr. išrausti, išduobti: Armotos šūvis kad davė, tai didžiausią duobę išlamẽno Rš. 2. tr. Dglš išjudinti, išklibinti, ištraukti: Kad inkalta kuolas, led išlamenaũ Ds. | refl. tr.: Išsilamẽno didžiausią šmotą mėsos Dbk. 3. refl. išsilaužti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man … Dictionary of the Lithuanian Language
išstovėti — išstovėti; H162, LL296 1. intr. Rtr, Š išbūti kurį laiką stovint, stačiam: Valandomis ji išstovėdavo ties langu NdŽ. Aš išstovėjau savo adynas J. Kaip žydo žvakės išstovėjo par visas mišias, nė vienas neatsiklaupė Vkš. Kur ten atsisėsi –… … Dictionary of the Lithuanian Language
